I want to live in my dream

Jeigu sapnas yra tikrovė, o tikrovė yra sapnas? Ir kai tu užmiegi, iš tikrųjų tu atsikeli?

Šis klausimas man vis neduoda ramybės. Vos užmerkiu akis ir mano galvoje rodosi įvairiausi vaizdiniai. Ir tie vaizdiniai pasirodantys mano galvoje kiekvieną naktį panašėja į realybę, daugiau ar mažiau klaidinantys ir verčiantys svarstyti galimybę, jog iš tikrųjų tai ir buvo realybė, tik aš jos nepamenu. Kodėl taip aiškiai ir tikroviškai viską regiu savo pasąmonėje? Kas, jeigu visai kitur egzistuoja kitas pasaulis, kuriame gyvena mano kopija? O ta mano kopija, pažvelgusi į veidrodį išvysta ne ką kitą, o mane. Galbūt iš tikrųjų egzistuoja kažkokia tai vieta, apie kurią nežinome? Ir su tais žmonėmis, kurie pasirodo mūsų sapnuose, tik taip galime susisiekti? 

Taip... Dabar pagalvosit, kad aš beprotė, jog darau tokias prielaidas. Bet pripažinkit, šiais laikais viskas beprotiška. Mūsų chaotiškas pasaulis pilnas įvairiausių prielaidų. Dabar kiekvienas galime būti genijumi. Bet neverta apsimetinėti tuo, kuo nesi. Niekas negali įrodyti, kiek daug žinome. O gal tame ir yra esmė, kad mes nieko nežinome, tik darome įvairias prielaidas, kurios atrodo teisingos bandant paaiškinti visatą? 

Per tiek laiko mūsų protėviai susidarė nuomonę kas šlykštu, o kas gražu, kas melas, o kas tiesa. Bet ar pagalvojot, kas būtų, jeigu kažkokios detalės bent kažkiek būtų pakitę? Juk neturėtume dabar to, ką turime. Žmonija pasikeistų. Pasikeistų pasaulis. Pasikeistų viskas. O galbūt, pradėtume į viską žiūrėti kitaip? O galbūt, viskas būtų dar kaip tada, kai mūsų protėviai gyveno urvuose ir piešdavo ant sienų. 

Koks trapus tas mūsų pasaulis. Tai tiesiog įrodo, kad genijai esam ne mes, o gamta ir likimas.