Confused.

Pavasaris, ar tas kažkas apsilankęs mano mintyse, pasėjo kažkokią džiugesio sėklą. Esu ypatingai geros nuotaikos. Ir nežinau, ar tai pavasaris kaltas, ar tiesiog esu tokia naivi ir į viską žiūriu, kaip į didžiausią stebuklą ir gėrį. Visur matau tik šviesą, ryškias spalvas ir laimę. Norisi eit ir dalintis su visais tuo džiugesiu, kuris aplankė mane taip netikėtai. Rodos, net ir pasaulis šypsosi man. Ir galbūt, tai tik dar labiau parodo, jog mano mintyse kažkokia sumaištis, maišalynė, kuri taip greit nesusitvarkys. 

Ir nebežinau nė pati, kodėl taip jaučiuos.
Tiesiog leisiu sau užsimiršti, nebegalvoti, atsipalaiduoti.
Mėgausiuosi mažomis pagundomis, bei dabartimi.
Ir jau nebepratarsiu nė vieno žodžio.
Nebeklausinėsiu.