Jaučiuosi išsunkta lyg skuduras. Viskas, ko noriu, tai miegas ir puodelis karštos arbatos. Na, gal dar ir įdomi knyga, kuri bent kiek leistų mano mintims pailsėti nuo tos varginančios rutinos. Rodos, kad tik dabar atėjo pavasaris. Ir aš turiu omenyje ne tai, kad jis pasirodė gamtoje. Pagaliau pavasaris apsilankė ir mano mintyse. Ir vėl jaučiuosi pilna gyvybės ir entuziazmo. Rodos, net ir pasaulis pasidarė šiltesnė ir mielesnė vieta ne tik darbams, bet ir mano svajonėms.
Pavasaris sugrąžino fantaziją. Sužadino jausmus. Atnešė palengvėjimą ir atokvėpį, laisvę nuo jausmų. Ir rodos, aš vėl galiu slapstytis savo minčių pasaulyje. Vėl galiu šliaužyti nuo vaivorykštės su mažais, žaliais goblinais. Galiu leisti sau miegoti debesyse, kepinant pavasarinei saulei. Ir aišku, aš galiu maudytis žvaigždžių jūroje ir suptis ant jauno mėnulio. Juk pagaliau, mano mintyse pavasaris. O galbūt, aš klystu? Galbūt, tai tik kažkokia sumaištis, kurią įnešė kažkoks nepažįstamasis, apsigyvenęs mano mintyse...?
Pavasaris sugrąžino fantaziją. Sužadino jausmus. Atnešė palengvėjimą ir atokvėpį, laisvę nuo jausmų. Ir rodos, aš vėl galiu slapstytis savo minčių pasaulyje. Vėl galiu šliaužyti nuo vaivorykštės su mažais, žaliais goblinais. Galiu leisti sau miegoti debesyse, kepinant pavasarinei saulei. Ir aišku, aš galiu maudytis žvaigždžių jūroje ir suptis ant jauno mėnulio. Juk pagaliau, mano mintyse pavasaris. O galbūt, aš klystu? Galbūt, tai tik kažkokia sumaištis, kurią įnešė kažkoks nepažįstamasis, apsigyvenęs mano mintyse...?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą